Close

2014-06-21

Marijampolės krašto skautų stovykla ‚‚Linksmybės tęsiasi“

Birželio 14-21 dienomis, Dusios ežero pakrantėje prie Kryžių koplyčios stovyklavo daugiau nei pusantro šimto Marijampolės krašto skautų. Dalyviai sugužėjo iš: Šakių, Griškabūdžio, Veiverių, Birštono, Prienų, Išlaužo, Vilkaviškio, Kybartų, Kalvarijos, Marijampolės ir Kazlų Rūdos.

Dargana, pasitikusi šeštadienį atkeliavusius stovyklautojus, ragino skubėti kurtis: statyti palapines, įtempti tentus, kurti laužą ir kaisti arbatą. Vakarop, kai visi jau buvo daugiau ar mažiau įsirengę pastovykles (apsitvėrę teritoriją, pasidarę laužavietę, pasistatę vartus, stalus, suolus, o kai kas net ir šaldytuvą), rikiuodamiesi draugovėmis atžygiavome į rikiuočių aikštę. Po draugovių raportų, programerės Eglės Budrytės ir stovyklos viršininkės Daivos Kudulės žodžio, rinkomės Kryžių koplyčioje atidarymo šv. Mišioms. Jas aukojo Marijampolės krašto skautų dvasios vadas kun. Vidmantas Striokas. Stovykla buvo pradėta.

Kas rytą keldamiesi, prausdamiesi, rikiuodamiesi pastovyklėse pradėdavome naują dieną. Papusryčiavę rinkdavomės prie vėliavos stiebo dvasinei valandėlei. Giedodami, melsdamiesi skautišką maldelę prašydavome Dievo palaiminimo ir stiprybės. Po to skirstydavomės  į įvairius užsiėmimus ir žaidimus kurie ugdo dvasią. Į svečius su patyrusiais skautais pasikalbėti buvo atvykę Diana ir Evaldas Pukeliai, sulaukėme svečių iš Unity team jaunimo organizacijos; Agnė pasidalino  savo gyvenimo ir atsivertimo istorija.

Kiekvieną dieną po dvasinės valandėlės stovyklautojai lankė įvairių specialybių, kurias norėjo įgyti, teorinius ir praktinius užsiėmimus. Kai kas išmoko gaminti, kai kas statyti skautiškus įrenginius iš rąstų, kai kas mokėsi dresiruoti šunį, o kai kas fotografuoti ir taip daugiau nei dešimt skirtingų specialybių. 

Po pietų rinkdavomės į skautoramas, kuriose vėlėm iš vilnos, darėmės movas kaklaraiščiams, orientavomės vietovėje žemėlapio ir kompaso pagalba, mokėmės kaip saugiai elgtis su kirviu ir peiliu, kaip rišti įvairius mazgus bei ugdėme kitus skautams reikalingus įgūdžius. 

Žygių dieną keliavome po Metelių regioninį parką apžiūrėdami Dusios pakrantę, regioninio parko direkciją, Gamtos taką, parke saugomus įvairius vaistinius, retų, netgi įrašytų į Raudonąją knygą, rūšių augalus, Raganų kalną bei kitus gražius Dzūkijos krašto kampelius. Stovykloje šiuo laiku prisirpo 18-ka šiųmečių patyrusių skautų derlius. Davusieji įžodį žygiavo dviem skirtingais maršrutais. Už žygių maršrutų sudarymą bei visokeriopą pagalbą dėkojame vadovui Artūrui Pečkiui. 

Vienas stovyklos vakarų – skirtas susikaupimui. Kryžių koplyčia buvo papuošta laukinėmis gėlėmis, kryžiumi iš daugelio virpančių žvakelių liepsnelių. Kun. Mindaugas Martinaitis bei skautų dvasios vadas kun. Vytautas Mazirskas klausė išpažinčių ir kartu su visais giedojo Taize giesmeles. Tarp giesmių – tyloje meldėmės Dievui. Po ‚‚Tėve mūsų“ maldos kunigai kiekvieną išeinantį iš koplyčios palaimino. Pasibaigus susikaupimo vakarui Vytautas ir Mindaugas aplankė visas pastovykles, pakalbino brolius ir seses bei išrinko gražiausiai žemės meno technika atliktą krikščionišką simbolį. Tai buvo Kazlų Rūdos Kazio Griniaus draugovės skautų paveikslas iš gamtos medžiagų: graikiškų raidžių Alfa ir Omega, simbolizuojančių Kristų, kuris yra pradžia ir pabaiga, kompozicija. 

Stovykloje taip pat lankėsi Vilkaviškio vyskupijos Jaunimo centro atstovas Aurimas Galianovas. Sveikindamas stovyklautojus perdavė Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos sveikinimus bei linkėjimus bei visus stovyklautojus pakvietė į artėjančias jaunimo dienas Veisiejuose bei Marijampolėje.  Į svečius taip pat buvo užsukusi ir Lietuvos skautijos vyr. skautininkė Ieva Žilinskienė su palyda. 

Paskutinį vakarą, po uždarymo rikiuotės, šv. Mišių ir vakaro laužo, skautai susėdo pastovyklėse prie laužų ramiam vakarojimui. Skambėjo dainos,  buvo šnekučiuojamasi rūpimais klausimais; katiliukuose kunkuliavo karšta arbata skirta nuginti atsėlinančiai vėsiai nakčiai, horizontas virš Dusios pasipuošė raudonomis pašvaistėmis. Ir vėl savaitė prabėgo kaip viena diena. Ir vėl laukė kelionė namo… 

Rūta Jurkšaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *