Close

2014-09-04

Tarptautinis jaunimo susitikimas Vokietijoje „Europoje kurdami kartu išsaugosime Dievo sutvėrimus“

Ne vienas lašas prakaito išlietas,

ne vienas kelias nueitas kartu.

Ne vienas saulės spindulys akim lydėtas,

ne viena šypsena jaunuos veiduos…

 

Šiame  tarptautiniame susitikime „Europoje kurdami kartu išsaugosime Dievo sutvėrimus“ dalyvavo jaunimo grupės iš Bolivijos, Vengrijos, Lietuvos ir Vokietijos. Dvidešimt du jaunuoliai iš Vilkaviškio vyskupijos daugiau nei savaitę praleido iš arčiau pažindami Vokietijos istoriją, geografiją bei kultūrą.

Rugpjūčio 19-osios pavakaryje nusileidę  Frankfurto Hahn oro uoste lietuviai sutikti su dainomis! Tai puiki įžanga į prasidedantį nuotykį. 🙂 Nuvykę į Jaunimo bažnyčią, esančią šalia Hahn oro uosto, buvome dar kartą šiltai pasveikinti ir pristatyti vengrams, boliviečiams ir vokiečiams. Šeimos, kuriose gyvenome dalį susitikimo laiko, jau laukė mūsų. Susipažinę, pasimeldę ir pasistiprinę – sužinojome kur gyvensime ir pamažu skirstėmės į savo naujuosius namus, įsikūrėme ir visą vakarą bendravome šeimose.

Rugpjūčio 20-tąją lankėme didžiausią Europoje Frankfurto oro uostą. Iš čia galime skristi į visą pasaulį, net ir paskutinę minutę! Matėme, kaip kas dvi minutes leidžiasi lėktuvai, grojome fortepijonu  ir supratome, kad gyvenimas čia virte verda. Vėliau lankėmės Šv. Bartolomėjaus titulo šventovėje, kur nuščiuvę klausėmės tylos, žvelgėme į gausybę iš amžių glūdumos išsaugotų meninių vertybių – gotikos laikus siekiančius altorius, paveikslus ir architektūrinius elementus. Apžvelgėme spynas ant pėsčiųjų tilto per Maino upę , apžiūrėjome operos rūmus ir vieną didžiausių pasaulyje bankų. Tarp daugybės šių veiklų buvo laiko ir pasivaikščiojimui. Jų metu matėme įvairių įdomybių. Viena jų – miesto zuikiai besiganantys miesto želdynuose ir gėlynuose. 😀

Rugpjūčio 21-ąją lankėmės Hunsrück vietovėje. Čia, Schönenberg‘e, skaitėme Dievo Žodį buvusioje katalikų šventovės vietoje, visi kartu giedojome. Vėliau lankėmės ekologiniame ūkyje, kur mus pasitiko gausiomis vaišėmis nukloję stalus fermos šeimininkai. Pasistiprinę ir pasivaikščioję po ūkį, padėkojome mus priėmusiems ūkininkams. Boliviečiai pagiedojo. Šeimininkai net susigraudino… Telaimina juos Dievas!

Vėliau lankėmės 200 m. aukščio vėjo jėgainėje. Kai papasakojo kaip jos statomos, kiek kainuoja ir kiek jų yra Vokietijoje atrodė neįtikėtina… Iš tiesų, kiek teko po Vokietiją keliauti – visur matėme vėjo jėgaines. Jų čia gausu – stovi dešimtimis tūkstančių – ir jos toliau statomos.

Palikę technikos išradimus patraukėme mažais Vokietijos kaimeliais: apžiūrėjome italų statytus namus ir bažnytėlę. Susėdę kiemeliuose diskutavome apie mūsų santykį su Dievu, tikėjimą, bažnyčią, vertybes. Jaunimas atsiskleidė kaip trokštąs gilesnio pažinimo, tačiau nežinąs kur jo ieškoti. Labai džiugu, kad buvo drąsiai keliami klausimai ir diskutuojama.

Penktadienį,  rugpjūčio 22-ąją, lankėmės viename seniausių Vokietijos miestų – Köln‘e. Miestą aprodė, apie svarbiausius istorijos vingius ir tradicijas papasakojo gidė. Apžiūrėjome romėnų laikų mozaikas, gotikos šedevrą – Köln‘o katedrą, miesto aikštę ir skulptūrines kompozicijas. Ties santuokų rūmais sutikome ne vieną jaunavedžių porą ir plojome, plojome… Džiaugėmės kartu su jais ir  už juos.

Laisvalaikio metu dalyvavome įvairiose loterijose ir džiaugėmės prizais, aplankėme žymių firmų parduotuves (kai kurių Lietuvoje dar nėra) ir apsipirkome, pasivaikščiojome puikiomis miesto gatvėmis, kuriose – gausybė muzikantų, muilo burbulų pūtėjų, prekeivių ir gyvųjų skulptūrų.

Šeštadienį visi rinkomės Jaunimo bažnyčioje. Čia visą dieną vyko tarptautinis jaunimo festivalis. Pirmoje dienos pusėje galėjome dalyvauti įvairiose dirbtuvėlėse – megzti, kopti sienomis, žaisti futbolą, mokytis šokti ar groti afrikietiškais būgnais, gaminti kartu su boliviečiais jų tradicinius patiekalus, pinti apyrankes, tapyti, dekoruoti ar užsiimti kitomis veiklomis. Mums maistą gamino – Maltos ordino nariai. Pasistiprinę kibdavome į darbus.

Vakare, kartu su kunigu Martin Laskewitz ir gyvo garso grupe „Pokyčiai“ šventėme šv. Mišias, kurios užtruko daugiau nei dvi valandas. Evangelija ir pamokslas skambėjo lietuvių, vengrų, ispanų ir vokiečių kalbomis. Vėliau, bendruomeninės maldos metu, paraginti organizatorių, visi išsitraukė išmaniuosius, prisijungė prie Wi-fi ir siuntė maldavimus nurodytu adresu. Išsiųstas maldavimas netrukus pasirodydavo švieslentėje.

Po šv. Mišių visos grupės prisistatė. Lietuviai, pritariant gitarai, saksofonui ir būgnui, dainavome dainą „Ilgas kelias“. Po dainos sušokome transverą. Vengrai daug daug šoko. Boliviečiai dainavo ir šoko apsirengę ryškių spalvų drabužiais. Vėliau dar viena lietuvė padainavo dainą ir visi kartu pašokome turkišką šokį. Tai buvo įžanga į gero garso ir šviesos efektų pripildytą vakarą. Šokom, trypėm iki kol atvyko šeimos – taip pamažu skirstėmės namuosna.

Sekmadienis. Šv. Mišios miestelių parapijose, veiklos šeimose (taigi, kas važiavo maudytis, kas ėjo į svečius, kas dalyvavo net ir gaisrininkų savanorių organizuotame festivalyje…). Vėliau – pasiruošimas kelionei į kalnuose, Waldhambach‘e, esančią stovyklavietę. Ačiū šeimoms, kurios mums parūpino miegmaišius, paklotėlius, o kai kam netgi lovas (!), kad tik nesušaltume palapinėse. Atvykę – įsirengėme ir pamažu tyrinėjome naują vietą, šildėmės prie laužo, dainavome.

Rugpjūčio 25-ąją vykome į Prancūzijoje esantį Strasbūrą, lankėme Europos parlamentą, įspūdingą gotikos stiliaus Notre Dame katedrą, apžiūrėjome miestą. Laisvalaikio metu kai kurie jaunuoliai aplankė ir Apple firminę parduotuvę. Svarbiausias atradimas buvo, kad ten – pigiau nei Lietuvoje!

Vakare, grįžę į stovyklavietę, visi kartu meldėmės lietuviškai ir valgėme puikią vakarienę.

Kitą dieną Speyerio mieste aplankėme išties įspūdingą technikos muziejų. Dvi valandos – tik trupinėlis… Per mažai norint nuodugniai apžiūrėti šį muziejų. Tikriausiai dar teks ten sugrįžti. Technika – nuo mašinėlių modeliukų, ūkio padargų iki seniausių automobilių, žymiausių motociklininkų motociklų ir netgi kosmoso erdvėlaivių, palydovų… Betrūksta tik Titaniko. 😀

Pasistiprinę plaukiojome Reino upe, susipažinome su svarbiausiais kraštovaizdžio ir gamtos objektais, upės ekologijos faktais.

Gidas, vedžiodamas po miestą, papasakojo kaip miestą įkūrė romėnai, parodė romaniško stiliaus katedrą, barokinio stiliaus protestantų bažnyčią, žydų kvartalo liekanas, papasakojo apie šv. Jokūbo kelio piligrimą (statula) ir kitus istoriškai svarbius miesto objektus. Po tokios turiningos pažintinės kelionės – beveik neliko laisvo laiko, o ir iš dangaus krito krištoliniai lašeliai.

Kadangi rugpjūčio 27-ąją turėjome kopti į kalnus, o dangus žadėjo vaišinti lietučiu, pusdieniui išvykome į Landau – laisvas laikas skirtas maudynėms baseinuose ir apsipirkimui. Grįžome į stovyklavietę įpusėjus dienai ir ruošėmės šv. Mišioms. Reikėjo sukurti maldavimus bendruomeninei maldai; surinkti gėles altoriaus papuošimui; vaisius, grybus, uogas – atnašoms… Pasiruošę – šventėme šv. Mišias. Jas aukojęs kunigas – visiems papasakojo apie Taizé susitikimus.

Vakare ragavome vengrų gaminto tradicinio patiekalo, kurį jie pagamino atsisveikinimo vakarienei. Tą naktį visi ilgai sėdėjo prie laužo, bendravo, dainavo, užsirašinėjo vieni kitų adresus… Dalis lietuvaičių labai  susibendravo su vengrais ir išsiskyrė su ašaromis.

Paryčiais išlydėję vengrus, dar kiek snūstelėjome ir vėl kėlėmės, tvarkėmės, išmontavome palapines ir ruošėmės į Frankfurtą. Beveik visą kelią pramiegoję ir atsisveikinę su boliviečiais, vykome į Jaunimo bažnyčią esančią šalia Frankfurto Hahn oro uosto.

Penktadienį visi praleidome šeimose: kas ėjo žaisti mini golfo, kas į gimtadienio šventę, kas keliavo į Trier‘ą, kas kepė tortą… Greitai prabėgo laikas – ir štai toji diena – rugpjūčio 30-oji, kai reikėjo išvykti. Viena vertus, jaunuoliai – pasiilgę Lietuvos, kita vertus – nauji draugai, įspūdžiai ir noras pasilikti… Galvoje vos talpindami įvairias mintis laukėme lėktuvo, kol galiausiai net nepastebėjome, kad per lėktuvo langelius jau galime sveikinti Tėvynės žemę.

Ačiū Clemens Fay, Markus Koch, visai organizacinei komandai bei visoms mieloms šeimoms mums dovanojusioms savo laiką, stogą virš galvos ir visokeriopą pagalbą.

Iki kito susitikimo!

P. S. Nuotraukų tiek daug (beveik 8 GB), kad jas rasite Vilkaviškio vyskupijos Jaunimo centro Facebook puslapyje.

Vilkaviškio vyskupijos Jaunimo centro informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *