Rekolekcijos Liškiavoje „Kad Kristus gyventų jūsų širdyse” pgl. Ef 3, 17
Lapkričio 12 d., penktadienį, daugiau nei keturiasdešimt jaunuolių iš įvairių Vilkaviškio vyskupijos parapijų sugužėjo į Liškiavą. Džiugiai sutikti, apgyvendinti ir pavakarieniavę susirinkome vienoje iš salių.
Viskas prasidėjo taisyklių išsiaiškinimu ir dėže, greitai užsipildžiusia įvairiais – išmaniaisiais ir paprastesniais – telefonais. Kasdienė komunikacija Facebook‘e, žinučių ir skambučių rašymas – padėta į šoną. Galima susikaupti ir iš tiesų atlikti rekolekcijas.
Po ses. Evelinos sveikinamojo žodžio, kun. Jonas pasakojo apie širdį ir turimas galias. Pasirodo mes jų turime ir ne vieną… Tik kai kurių dar nebuvome sau įvardinę. Kalbėjome iš ko susideda dvasinė širdis. Po tokio pokalbio lipdėme savo širdis ir apie jas pasakojome mažose grupelėse. Meldėmės vieni už kitus.
Vėliau žiūrėjome filmą „Hortonas“ ir kartu su kun. Mindaugu Martinaičiu diskutavome apie tikėjimą žvelgdami į filmo herojų poelgius ir realias mūsų gyvenimo situacijas ir kaip jose elgiamės. Prieš skirstydamiesi poilsiui – meldėmės.
Kitas rytas pasitiko mus netikėtai: pabeldė į duris. 🙂 Ir štai, laimindami vienas kitą ir pasistiprinę puikiausiais pusryčiais, pradėjome dieną. Kun. Mindaugas pasakojo apie tikėjimą, kaip apie mezgimą – pateikdamas paprastus pavyzdžius, suprantamus kiekvienam. Nagrinėjome klausimus: kaip užmegzti santykį su Dievu? Ką daryti kasdienybėje, kad Kristus gyventų mūsų širdyse?
Po asmeninių mąstymų ir pasidalinimų grupelėse – pietavome. O po pietų – žaidimas. Štai viena akimirka sukurtas ketureilis pagal pateiktus žodžius:
Nebūk gerbėjas,
Būk sekėjas!
Būk karštas kaip radiatorius,
Ir greitas, kaip traktorius!
Po žaidimo mėgavomės teatriniais vaizdeliais. Komandos pristatė savo receptą / rekomendaciją atsakydami į klausimą: ką daryti, kad Kristus 
gyventų mūsų širdyse? Oho, kokia jaunimo išmonė! Sužinojome net šešis skirtingus receptus ir visi jie buvo puikūs! 🙂
Pasistiprinę kakava su sausainiais ėjome į bažnyčią. Čia pagarbinome Jėzų Kristų adoracijos metu, peržvelgėme savo sąžines, atlikome išpažintis. Po to dalyvavome šv. Mišiose.
Apibendrinant šias 25 valandų trukmės rekolekcijas: niekas nenorėjo važiuoti namo!.. Buvo nuostabu, nepakartojama, puiku. AČIŪ DIEVUI! O susitiksime kitose rekolekcijose, renginiuose – atvykite. 🙂
Rūta Jurkšaitė