Įvyko „Sniego gniūžtės“ stovykla

Spalio 23–25d. Marijampolės „Sniego gniūžtės“ skyrius ir vėl visus kvietė į „Sniego gniūžtės“ stovyklą. Nors stovyklos reikėjo palaukti 364 dienas, tačiau mūsų visų, išsiilgusių šios stovyklos, buvo ir vėl 99! Viskas prasidėjo penktadienį…
Spalio 23 diena
Nuo pat ryto susirinkę „Sniego gniūžtės“ komandos nariai sudėliojo paskutinius taškus ant „i“, susikrovė daiktus, nušlifavo vaidinimus ir išriedėjo į Petro Armino pagrindinę mokyklą, kur tris dienas vyko stovykla. Pasiruošę mokykloje pradėjome laukti dalyvių registracijoje. O dalyvių buvo daug! Vienas po kito užsiregistravę keliavo į savo kambarius, susipažino su savo kambariokais ir keliavo į salę, kurioje juos pasitiko „Sniego gniūžtės“ savanoriai.

Buvo sužaista keletas metodinių žaidimų „apšilimui“ ir susipažinimui tarpusavyje. Visiems užsiregistravus ir truputį susipažinus, pirmojo bendrojo užsiėmimo metu „Sniego gniūžtės“ komandos nariai suvaidino „Sniego gniūžtės“  efektą, ir taip leido dalyviams suprasti, kas yra „Sniego gniūžtė“  ir koks yra mūsų tikslas. Vėliau stovyklos direktoriukės Vaida Eirošiūtė ir Beatričė Fridrikaitė papasakojo truputį apie istoriją, mūsų veiklą bei keletą stovyklinių susitarimų.

Po to visi iškeliavo su savo vadoviukais į mažąsias grupeles. Susipažinę mažose grupelėse vakarieniaudami pasisotinome ir mūsų laukė prevencija – šį kartą truputį kitokia – visai grupelei reikėjo keliauti į punktus ir punktuose vadovai papasakojo apie psichotropinę medžiagą, jos poveikį žmogui, simptomus bei kaip atpažinti tokia medžiaga apsvaigusį žmogų, ir visai grupelei salėje reikėjo surasti „apsvaigusį“ „Sniego gniūžtės“ komandos narį, ir jeigu jie jį atpažino, keliauti prie sekančio punkto. Prevencija buvo tikrai įdomi! Visi sužinoję kažką naujo, ar pagilinę savo žinias, keliavome į kitą mažą grupelę. Visi dalyviai grįžę į salę suvaidino savo prisistatymo vaizdelius, o tarp jų pasirodė tikri superherojai, šiek tiek atskleisdami savo žmogiškąją pusę. Gavę gerą juoko dozę keliavome 80/90-uosius ir šokome net pora valandų! Išsišokę, išsidūkę keliavome miegoti, nes žinojome, kad sekanti diena bus dar aktyvesnė…
Spalio 24 diena
Pabudome ryte gražūs, pailsėję ir žvalūs. Na, o tie, kurie buvo truputį apsimiegoję savo miegus ir saldžius sapnus išvaikė aktyvia mankšta, ir mankštinosi net du kartus! Prasimankštinę lėkėme papusryčiauti skaniųjų blynelių. Na, o po kūno mankštos ir suteikto maisto mankštinome protą – mūsų laukė protmūšis! Klausimai buvo iš ties verčiantys įtemptai pagalvoti…

Po protmūšio ir mažos grupelės užsiėmimo mus aplankė du svečiai iš „Alfa“ priklausomybės ligų reabilitacijos centro, ir pasidalino savo istorijomis bei išgyvenimais su visais dalyviais. Dėkojame Andriui Pozdniakovui pasakojusiam apie įvairių psichotropinių medžiagų, narkotikų ir alkoholio poveikį mūsų kūnams ir reabilitantui Tomui, kuris pasidalino savo gyvenimo istorija. Labai džiaugiamės kilusiais klausimais ir išsamiais, nuoširdžiais atsakymais.

Po svečių papietavę ir mažos grupelės užsiėmimų visų laukė aktyvioji olimpiada, štai ten reikėjo gerokai pasistengti visiems dalyviams: teko tapti sliekais, įveikti šaradas, pasikartoti kaip mokame skaičiuoti ir dar daug kitų dalykų… Olimpiada dalyvius tikrai nuvarė nuo kojų, tad po jos laukė šiek tiek ramesnė veikla – mini seminarai.

Po seminarų visi aprimome, ir pagaliau atėjo ilgai lauktas susikaupimo vakaras. Išlieję savo širdeles mažosiose grupelėse atėjome į salę, kurios centre buvo žvakutėmis išdėliota maža, daili snaigutė. Tikriausiai kai kurių dalyvių akyse kaupėsi ašaros, kai kurių gal būt ne, bet faktas vienas – visi buvo sužavėti ir jautė savyje ramybę… Siųsdami žvakę išsakėme kaip jaučiamės, gal būt už kažką norėjome padėkoti, kažko palinkėti. Buvo jauku ir gera. O po išsakytų minčių visų laukė susikaupimo vakaro programa, kuri palietė kiekvieną ir vertė susimąstyti. Po programos visi likome salėje žiūrėti filmo, ir rašyti laiškelius savo naujiems draugams. Kai kurie dalyviai liko miegoti salėje, nes buvo jauku ir šilta. Vakaras buvo ypatingas ir be galo smagus visiems.
Spalio 25 diena
Nors tai ir buvo paskutinis mūsų rytas kartu šioje stovykloje, tačiau jis prasidėjo audringai – visus pažadino iš miegų daina „Just dance!“. Štai kokia buvo mūsų mankšta, o mankštinosi kiekvienas!

Pasistiprinę per pusryčius keliavome į paskutiniąją mažąją grupelę, ir po jos į paskutinįjį bendrą užsiėmimą. Jame parodėme savo talentus, kartu su grupele atsisveikinome su visais stovyklos dalyviais, šokome lietaus šokį, išsidalinome vokelius, taip pat gavome ir mūsų rėmėjų – „Mantingos“ sumuštinių! Po viso to laukė bendros nuotraukos šiai stovyklai įamžinti, ir pasižadėjome beveik kiekvienas – jog kitoje stovykloje visi tikrai susitiksime.

Marijampolės „Sniego gniūžtės“ komanda dėkoja prie šios stovyklos prisidėjusiam Trakų skyriaus bei Vilkaviškio skyriaus savanoriams! Ir be abejo, kiekvienam dalyviui taria didelį AČIŪ už buvimą kartu šioje rudens stovykloje!

Marijampolės „Sniego gniūžtės“ jaunesnioji koordinatorė Vaida Eirošiūtė