Įvyko jau 15–oji, jubiliejinė Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovykla

Liepos 3–9 dienomis Nemunaičio stovyklavietėje vyko jau 15–oji, jubiliejinė Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovykla. Šių metų tema: Pametei?!

Pirmas dvi liepos dienas susirinkę vadovai ruošė stovyklavietę: tvarkė štabą, skirstė namelius,  rūšiavo atsivežtas priemones, apžiūrėjo ar ko netrūksta, išsirinko erdves savo būreliams.

Liepos 3 d.  – visi vadovai džiaugsmingai sutiko atvykstančius jaunuolius. Užsiregistravę visi perėjo per septynis punktus padėdami vadovams rasti tai, ką jie buvo pametę. Pakėlus vėliavą aikštėje vyr. vadovas Aurimas paskelbė, kad stovykla – oficialiai atidaryta. Taip prasidėjo nuotaikinga, kupina nuotykių – išbandymų ir atradimų – savaitė.

Paprastumas (ir Pasitikėjimas 😉 ), Meilė ir Teisingumas – tai stovyklos turinio pagrindas, kurį jaunimui komunikavo vadovai ne tik katechezių, vakaro programų, būrelių metu, bet ir visu savo buvimu šalia, elgesiu, požiūriu.

Gera, kad mūsų stovyklą aplankė Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila. Aukodamas šv. Mišias pateikė kelis gyvenimo pavyzdžius puikiai atspindinčius, kaip žmogui reikia kito žmogaus palaikymo, kaip reikia meilės ir priėmimo. Po šv. Mišių – visi drauge sėdome prie vakarienės stalo. Jaunimas džiaugėsi galėdamas pasikalbėti su ganytoju akis į akį.

Mūsų stovykloje ir kitomis dienomis netrūko svečių. Štai mus aplankė buvusi stovyklautoja Vaiva Šuopytė. Paliudijo, kodėl verta į šią stovyklą važiuoti, ką jai pačiai davė ši stovykla. Taip pat buvo atvykusios bendruomenės: iš Marijampolės – „Dievo Karalystė čia pat“, iš Kauno – „Jono Pauliaus II piligrimų centro bendruomenė. Šių bendruomenių jaunimas dalinosi ką jiems reiškia būti bendruomenėje, kodėl yra gerai bendruomenėje ir atsakinėjo į gausius stovyklautojų klausimus, kurie nesibaigė ir sėdus prie stalo.

Stovykla – be šokių – ne stovykla. Taigi, vyko ne tik šokių būrelis, bet ir tikri, kokybiški, įtraukiantys ir „vežantys“ šokiai. Pirmiausia, kaip nekeista, atvykusi grupė „Aldai“ juos pradėjo giesme. Taip taip. Teisingai akys parodė – giesme. 😉 O po to – liaudiški šokiai iš visų pasaulio šalių. 🙂 Po jų – diskoteka, Just dance ir… Labanakt. 🙂

Taigi, dar norisi pagiriamąjį žodį tarti ypatingiems, išsiskiriantiems ir geriausias emocijas bei šūksnius, plojimus, rankų paspaudimus, pagyrimus pelniusiems būreliams: vadovo Andriaus vestam būreliui „Pažink save“ (Tik vaikinams), vadovės Liucijos suorganizuotam „Pabėgimo kambariui“ (taip taip ir tokį mes turėjom 😉 ), vadovų – Gabrielės, kun. Vytauto, Austės, Otilijos, Simono ir Mariaus – Pojūčių teatrui, kur kiekvienas kūrėme savo pasaulį ir vadovės Marijos – Pinhole Cameros gamyba ir fotografavimas kavos dėžute.

Jaunimo atsiliepimai apie stovyklą taip pat labai geri. Dalis verkė – nenorėjo išvykti, kiti sakė, kad: „tai geriausia mano stovykla, kurioje kada nors teko dalyvauti“, taip pat buvo ir tokių, kurie tvirtai žadėjo grįžti kitais metais. O vadovai jūsų lauks!

Visa vadovų komanda ir VVJC 🙂

Gražios likusios vasaros! +