Paralyžuotojo pagydymas Mk 2,1-12

¹ Po kelių dienų, kai Jėzus vėl atėjo į Kafarnaumą, žmonės išgirdo jį esant namuose, ² ir tiek daug prisirinko, jog nė prie durų nebeliko vietos. O jis skelbė jiems žodį. ³ Tada keturi vyrai atnešė paralyžiuotą žmogų. ⁴ Negalėdami dėl minios prinešti jo prie Jėzaus, jie praplėšė stogą namo, kur jis buvo, ir, padarę skylę, nuleido žemyn neštuvus, ant kurių gulėjo paralyžiuotasis. ⁵ Išvydęs jų tikėjimą, Jėzus kreipėsi į paralyžiuotąjį: „Sūnau, tau atleidžiamos nuodėmės!“ ⁶ Tenai sėdėjo keletas Rašto aiškintojų, kurie svarstė savo širdyje: ⁷ „Kaip jis drįsta taip kalbėti? Juk jis piktžodžiauja! Kas gi gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?!“ ⁸ Jėzus, iš karto savo dvasia perpratęs jų mintis, tarė: „Kam taip manote savo širdyje? ⁹ Kas lengviau – ar pasakyti paralyžiuotam: ‘Tau atleidžiamos nuodėmės’, ar liepti: ‘Kelkis, pasiimk neštuvus ir vaikščiok’? ¹⁰ Bet, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią atleisti žemėje nuodėmes, – čia jis tarė paralyžiuotajam, – ¹¹ sakau tau: kelkis, imk savo neštuvus ir eik namo!“ ¹² Šis atsikėlęs tuojau pasiėmė neštuvus ir visų akyse nuėjo sau. Visi be galo stebėjosi ir šlovino Dievą, sakydami: „Tokių dalykų mes niekad nesame matę“.

KETURI EVANGELISTAI Keturi vyrai nusprendžia atnešti jam paralyžiuotą žmogų. (Bažnyčios tėvai čia įžiūri nuorodą į keturis evangelistus, kurie padeda žmogui prisiartinti prie gydančio Žodžio)

KETURI JAUNUOLIAI Paralyžiuotojo draugai nenusimena. Jėzus pastebi šio ketvertuko tikėjimą ir geraširdiškumą. Nesunku įsivaizduoti, jog kalbama apie jaunus žmones, nes reikia jėgos, fantazijos ir lengvabūdiškumo tam, kad išardytum namo stogą, po kuriuo susirinkę žmonės. Mažų mažiausiai visi buvo apnešti dulkėmis. Tik jaunatviškas entuziazmas taip gali mąstyti. Suaugęs žmogus būtų pabijojęs galimų pasekmių bei namo savininko, o galbūt ir Jėzaus, reakcijos, ir būtų suparalyžiuotas jau vien nuo tos idėjos.

NEŠTI KITUS – UŽTARIMO MALDA Ar ne nuostabus tų keturių vyrų tikėjimas? Jie viską darė, kad savo paralyžiuotąjį draugą nuneštų prie Jėzaus. Ir praplėšę stogą nuleido žemyn prie Jėzaus kojų. Tikriausiai ir Jėzus nusišypsojo, matydamas, kas dedasi, ir tą paralyžiuotąjį artėjant prie Jo. Jeigu ne tų keturių vyrų tikėjimas, tai jų draugas nebūtų atsiradęs prie Jėzaus.

Mes turime per stogą nuleisti savo draugus, šeimos narius, savo vaizduotėje matyti Jėzų sėdint ir prie Jo kojų atvesti visus, už kuriuos meldžiamės. Palikti ten su tikėjimu ir pasitikėjimu, kad Jėzus juos palies.

PAKLYDIMAS „Nuodėmė“ hebrajų kalboje reiškia „nepataikymą į tikslą, paklydimą“. Todėl draugai ir atveda, atneša savo draugą, nes jis pats negali ateiti. Sutaikinimo tarnystė yra padėti surasti kelią pasiklydusiems.

DIEVAS LAUKIA ATEINANČIŲ Gydymas ir atleidimas – tai du ryškiausi Jėzaus misijos aspektai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gydė pas Jį atvestus ir atneštus ligonius, bet pats jų neieškojo.

KAIP JIS DRĮSTA TAIP KALBĖTI? Iki Jėzaus atėjimo religiniame gyvenime vyravo nuostata, kad pats žmogus privalo išsivaduoti iš savo kalčių, įveikti jame slypintį blogį ir Dievui atsilyginti už žalą, kurią, nepaisydamas įsitikinimų, nuolat skleidžia aplink save. Tačiau Jėzus viską apverčia: užuot nurodęs, ką privalu daryti, tvirtina, kad Dievas pirmasis skuba atleisti. Tai krikščionybės esmė.

DIDESNĖ UŽ KALTĘ Dievo meilė, apreikšta per Kristų, pasiekė tokį kraštutinumą, kad mes turėtume suprasti, kad Jo meilė išties beribė: pranoksta žmogišką supratimą. Ji platesnė už mūsų širdis ir didesnė už mūsų kaltę. Dėl to galime būti tikri, kad „nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Rom 8, 39)

LEISTIS BŪTI ATNEŠTAM Jei norime būti Jo išgydyti, turime pripažinti, kad sergame. Galime būti išgelbėti, atpirkti, jeigu pripažinsime, jog tikrai to reikia. Dievas gerbia mūsų laisvę. Kas mano esąs teisus ir doras, tas atsiduria anapus Jėzaus įtakos sferos. Visa Evangelija, Geroji Naujiena netektų prasmės ir tikslo: „Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos.“ (1 Jn 1, 8. 10).

ATSIKELTI / PATIKĖTI KAD GALI ATSIKELTI Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena – praėjo, štai atsirado nauja. Susitaikinimas yra nepaprastai svarbus ne tik Evangelijos skelbimui, bet ir pats sekimas Evangelija priklauso nuo jo. Jei negyvename Dievo atleidimu, ar pajėgsime nesavanaudiškai mylėti, ar galėsime, nepaisydami nesėkmių ir nusivylimų, kantriai tarnauti? Tik tas, kuris suvokia savo kaltę ir žino, kad jam atleista, gali mylėti savo priešą. Tas, kuris neįvertina nuodėmės tikroviškumo, patenka į ydingą nusivylimų bei agresijos liūną. Sutaikinimo žinia žmogui suteikia jėgų drąsiai pasitikti įvairius išbandymus bei užkerta kelią nevilčiai ir depresijai. Ji leidžia patirti, kad net būdami tikrai kalti, galime artintis prie Dievo ir tikėtis, kad niekada Jis mūsų neatstums. Tai yra naujo gimimo ir naujo sukūrimo patirtis.

 LJD 2010 numatoma programa

Kodėl Lietuvos jaunimo dienos? 

Lietuvos jaunimo dienos – ambicingas pavadinimas, nes į šį susitikima tikrai nesusirinks visas Lietuvos jaunimas. Jo bus virš 6000 jaunų tikinčių žmonių.

Lietuvos jaunimo dienos tęsia Pasaulio jaunimo dienų tradiciją, pradėtą prieš 25 metus ir yra skirtos tikinčiam, krikščioniškam ir ieškančiam jaunimui – yra atviras visiems jauniems žmonėms. Tai yra „keliaujantis“ nacionalinis jaunimo susitikimas, vykstantis vis kitame Lietuvos mieste.

Jaunimo dienų istorija

Jaunimo dienos buvo inicijuotos popiežiaus Jono Pauliaus II. 1984 –aisiais metais popiežius pakvietė jaunus žmones iš viso pasaulio švęsti Verbų sekmadienį Romoje, Šv. Petro aikštėje. Susitikimas sulaukė didelio pasisekimo – susirinko daugiau kaip 300 000 jaunų žmonių. Popiežius nusprendė rengti tokius susitikimus ir ateityje. Jau 1985 metais pasaulio jaunimo dienos buvo paskelbtas reguliariu renginiu. Jos minimos kiekvienų metų Verbų sekmadienį, o kas trečius metus sukviečia visą pasaulio jaunimą į tarptautinį susitikimą.

Praėjusios Pasaulio jaunimo dienos buvo 2008 metų liepą Sidnėjuje, Australijoje. 2011 metais jos vyks Madride, Ispanijoje.

Lietuvos jaunimo dienų ištakomis galima laikyti susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II 1993 09 06 Kaune, Dariaus ir Girėno stadione. Šį susitikimą jis pradėjo sakydamas „Kaip aš troškau šio susitikimo!“

Lietuvos jaunimo dienos buvo pradėtos rengti kaip pasiruošimas Pasaulio jaunimo dienoms. Pirmosios LJD vyko 1997 metų vasarą. Tai buvo piligriminis žygis į Trakus.

2000 metais vykusios Lietuvos jaunimo dienos „Tarp dangaus ir žemės“ surinko apie 4000 jaunų žmonių. Šios LJD buvo ne tik pasiruošimas Pasaulio jaunimo dienom Romoje, bet ir didelis, džiaugsmingas susitikimas jaunų žmonių, kurie negalėjo vykti į tarptautinį susitikimą Italijoje.

2004 metais Lietuvos jaunimo dienos jau įgavusios tradiciją prasidėjo Šiauliuose ir pasibaigė prie Kryžių kalno. Susirinkę arti 5000 jaunų žmonių gilinosi ir dalinosi savo tikėjimu atsiliepdami į temą „Negaliu tylėti“.

2007 metais Lietuvos jaunimo dienos „Drąsos! Tai aš” sukvietė virš 6000 jaunų žmonių į Klaipėdą. Šios dienos buvo ypatingos: pirmą kartą vyko nuolatinė adoracija, kuri tęsėsi 40 valandų – kiekviena valanda turėjo atskirą intenciją už jaunus žmones. Atidarymas vyko ne vienoje vietoje, o 4 parapijose, kurios visus metus ruošėsi LJD dalyvių priėmimui. Pirmą kartą apie 1000 dalyvių nakvojo šeimose. Pirmos dienos programos vakare pirmą kartą vyko krikščioniškos muzikos koncertas, kuriame grojo muzikantai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Pirmą kartą LJD turėjo savo globėją – Šv. Teresėlė, kuri „pati atvyko“ – jos relikvijos buvo atvežtos Susitaikinimo pamaldoms bei Šventoms Mišioms. Praėjusias ir vykstančias LJD pirmą kartą „sujungė“ dviratininkų žygis iš praėjusių LJD vietos – Šiaulių Kryžių kalno iki Klaipėdos vasaros estrados. Pasiruošimo metu jaunimo grupės rašė laišką popiežiui, kuris LJD metu įteiktas nuncijui prašant perduoti šį laišką asmeniškai popiežiui Benediktui XVI.

V Lietuvos jaunimo dienos vyks Panevėžyje 2010 metų birželio 26-27 dienomis.