Prisiminimai iš TAIZE susitikimo Berlyne…

Stengdamiesi kurti naują solidarumą ir atverti pasitikėjimo kelius, susiduriame ir susidursime su išbandymais. Kartais atrodo, kad jie mus nugalės. Ką tada daryti? Mūsų atsakymas į asmeninius bei į kitų patiriamus išbandymus turėtų būti toks: labiau mylėti. Ar ne?“.

Šie brolio Alois pasakyti žodžiai tikrai suteikia dar daugiau pasitikėjimo Jo besąlygiška meile mums.  Taize Naujametinis susitikimas Berlyne man padėjo labiau įsiklausyti į Dievo tylą, išgirsti, suprasti ir atrasti man svarbius dalykus ir kartu akis į akį susidurti su skaudžia tikrove mano gyvenime. Tačiau mane dar labiau tai stiprina ir teikia vilties.

Dievo tiesa ir Jo skelbiamas Žodis kviečia nebijoti ir neapsistatyti sienomis, o eiti ir atverti rankas ir širdis kitiems. Visa tai gali atnešti laisvę tarp mūsų pačių santykių su žmonėmis ir su kitomis tautomis, kad nebūtume susiskaldę ir užsidarę vieni nuo kitų.

Ši pasitikėjimo piligrimystė man tikrai buvo vienybės ženklas su kitos religijos žmonėmis. Gyvenau budistų šeimoje. Jie dalinosi savo namais, savo maistu, savo atvirumu ir pasitikėjo mumis, nes jų tikslas buvo tiesiog pasidalinti su mumis tuo, ką turi, nelaukiant atsako atgal. Prieš išvykstant, kai mes dėjomės daiktus, mūsų šeimininkai grojo smuikais nuostabią muziką… tai buvo labai gražus atsisveikinimo būdas.

Ir tai buvo ženklas, ką Dievas nori pasakyti kiekvienam iš mūsų, kad  visi esame  mylimi  Dievo vaikai.

Dėkoju JAM už galimybę būti  Taize vienybės maldoje su Europos jaunimu.

Rūta

Sveiki,
Pirma karta buvau Taize ir labai patiko bendros pamaldos, draugiški žmonės, žmonių paprastumas ir gerumas. Buvau šiltai sutiktas šeimos: mane paskyrė pas vienišą senuką (74metų). Jis manimi rūpinosi, aprodė žymias Berlyno vietas. Žodžiu, pakliuvau, pas gerą, rūpestingą tėvuką. Man pasisekė. Susipažinau su keletu naujų draugų ir,  būdamas Taize, pasisėmiau dvasinės ramybės…

Martynas