Vilkaviškio vyksupijos Sekminių šventės įspūdžiai
Piligrimas – asmuo, išsiruošęs į piligriminę kelionę, norėdamas aplankyti kokią nors šventą vietą. Paskata piligriminei kelionei gali būti siekis gauti nuodėmių atleidimą, įžado vykdymas, viltis, kad tam tikroje vietoje bus išklausytos maldos, pagyta nuo ligos. Tikslas dažniausiai yra tam tikra šventa laikoma vieta, pvz., bažnyčia. Taip ir mes su alytiškiais ir ne tik, birželio 3 dieną išsiruošėme į 40 kilometrų žygį. Kai kurie keliauja jau net septintą kartą, o kai kas tik pirmą, bet esmė ne tame kiek kartų, o tame kokia aistra degėme keliaudami. Mūsų projektas vadinosi „Tvirta šeima – stipri tauta“. Keliavo ne tik jaunimas, bet ir jų tėvai, bei senyvo amžiaus žmonės.
Mūsų kelionės pradžios taškas buvo Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia. Ten mes pasimeldę pradėjome keliauti darydami 20 minučių pertraukas. Koks buvo kelionės dar didžiulis pliusas, kad atsitraukėme nuo kasdieninio miesto vaizdo ir plačiau pamatėme Dzūkijos kraštovaizdį. Eidami mes giedojome įvairiausias giesmes, kurios tik leido greičiau pasiekti norimą tikslą. Pagaliau pasiekę Miroslavą nuėjome į vietinę Švč. Trejybės bažnyčią, jos kiemelyje buvome maloniai sutikti ir pavalgydinti. Tuo pačiu leidome savo kojoms pailsėti, bei daugiau susipažinti, pažaisti futbolą ar krepšinį, o gal tiesiog pasideginti saulutės spinduliuose. Apie antrą valandą mes vėl patraukėme į kelią. Ilgą kelią iki Metelių taip pat padėjo įveikti Marijos radijo stoties giesmės. Jau nedaug likus mes kalbėjome rožinį, bei leidome sau ir savo sieloms „atsipūsti“. Prie Metelio gyvenantys žmonės labai apsidžiaugė matydami tiek jaunimo, kurie atkeliavo su tokiomis nuostabiomis giesmėmis. Pasiekę kelionės tašką mes dar turėjome daug jėgų, turbūt tos dėl puikios motyvacijos, kurią gaudavome kelionės metu ir ryžtingo nusiteikimo.
Septintą valandą vakaro gavome vakarienę. Kas norėjo galėjo išgerti šiltos arbatos. Pasišnekėję ir pailsėję ėjome į Kristaus Atsimainymo Metelių bažnyčia, kurioje vyko Sekminių vigilija – Švč. Sakramento adoracija. Parėję į parapijos namus kuriuose buvome apgyvendinti gavome progą išmokti liaudies šokių, paklausyti iš Marijampolės atvykusio folkloro ir praleisti valandėlę smagiai. Vienuoliktą valandą patogiai įsitaisėme ir ėjome miegoti.
Ryte daugelis atsikėlė anksti, pasivaikščioję ar pailsėję gavome pusryčius: košės, arbatos ir užkandžiui po bandelę. Pradėjome keliauti likusius aštuonis kilometrus iki Kryžių šventovės, mums tiek nukeliavus jau buvo juokai. Pasidarę bendrų nuotraukų ėjome į bažnyčią, kurioje vyko šv. Mišios. Po jų mes ėjome link savo autobuso ir jau važiavo atgal į Alytų.
Šis žygis buvo mano ilgiausias, kuriame teko būti, bet manau – prasmingiausias. Smagiausia buvo turbūt, kad keliavo žmonės iš kitų mokyklų, tai buvo šansas visiems susipažinti artimiau ir gal net draugauti kasdieniniame gyvenime. Noriu labai padėkoti Alytaus dekanato tikybos mokytojams už organizuojamą šį projektą ir rėmėjams kurie remia: Alytaus dekanato šeimos centro vadovei Daliai Labukienei, bei Alytaus dekanato dekanui kunigui Arūnui Užupiui, už maistą, autobusiukus, biotualetus ir kitus patogumus žygyje. Noriu taip pat bendrai padėkoti ir visiems dalyvavusiems šiame prasmingame piligriminiame žygyje ir manau, kad kiekvienas žmogus per savo gyvenimą bent vieną kartą turėtų sudalyvauti tokiame projekte ir mesti sau šiokį tokį iššūkį dėl vienokio ar kitokio tikslo!
Akvilė Rakauskaitė, Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla