Po kelionės į Taizé
Dievas dažnai nori, kad mes leistumės į avantiūras su juo ir visiškai pasitikėtume jo vedimu. Šiais metais patogumus namuose į kelionės nuovargį iškeitė 44 asmenys, kuriuos Dievas pakvietė keliauti į Taizé.
Iki Taizé keliavome per Poznanę, Hiutenfieldą ir Paryžių. Poznanėje meldėmės šv. Mišiose lenkų kalba, vakarojome su ledais ir karštu šokoladu, apžiūrėjome akį džiuginančius architektūrinius ir meninius sprendimus. Hiutenfielde lankėmės Vasario 16-osios gimnazijoje, vaišinomės pica, labai džiaugėmės kun. Virginijaus Grigučio maloniu sutikimu ir pokalbiais, nakvojome parapijos namuose, o grįžtant ir mokykloje. Nuoširdžiai dėkojame už priėmimą!
Nukeliavę į Paryžių supratome šio miesto didingumą ir skurdą, pamatėme gražiuosius statinius, patyrėme metro kelionių džiaugsmą, kur tave gali lengva ranka apšvarinti, nors Dievas davė taip, kad bandžiusiems nepavyko. Susipažinome su viena iš Paryžiaus priemiesčių ligoninių…
Pakeliui į Taizé sustojome Kliuni miestelyje – nuostabi architektūra, kraštovaizdis ir gera kompanija – tai ko reikia, kad laikas prabėgtų šuoliais.
Atkeliavę į Taizé užsiregistravome, mus supažindino su kaimelio gyvenimo tvarka, apgyvendino ir netgi leido pasirinkti darbus. Liko tik keli bedarbiai – beveik visas autobusas kruopščiai dirbo Taizé piligrimų naudai: valė tualetus ir dušus, statė palapines, prisidėjo prie meninių projektų, giedojo chore, vedė grupeles, savanoriavo vaikų darželyje, plovė didžiuosius indus, padėjo ligoninėje, prekiavo Oyak‘e, slaugė ligonius… Visko net neišvardinsi. Buvo ir nuovargio, bet džiugu matyti švytinčias akis – kai kas atrodė atradęs savo pašaukimą! 😉
Be viso šito dar aplankėme šalia esančius kaimelius, greituosius traukinukus, tylos parką. Rytais dalyvaudavome šv. Mišiose, vakarop – įvairiuose teminiuose, na o vieną tikrai ankstyvą rytą keliavome į Graikų-Katlaikų šv. Mišias.
Laisvo laiko metu vyko asmeniniai pokalbiai su vadovais ir Jėzumi, buvo ruošiamasi išpažinčiai ir vakare mus išklausydavo kunigai. Vakarais, po pamaldų, dalis likdavo melstis, o dalis – eidavo ošti į Oyak‘ą – dainavo, šoko, demonstravo savo talentus, vaišinosi ledais / pica / gaiviaisiais gėrimais, bendravo.
Savaitė prabėgo kaip akimirka, tad ne vienas sakė, kad norėtų likti ilgiau, bet buvo laikas sukti namų link. Dabar važiuosime į Vroclavą, kur vyks Naujametinis Taizé susitikimas. Kviečiame keliauti kartu. Bus labai smagu!
VVJC