Baigėsi Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovykla ŽODIS 2014

Liepos 15-21 dienomis Nemunaityje, Alytaus rajone, jau dvyliktą kartą vyko Vilkaviškio vyskupijos Jaunimo centro organizuojama stovykla, skirta Vilkaviškio vyskupijos ministrantams, adoruotojoms ir giedotojams. Į ją susirinko energinga ir veržli šešiolikos vadovų komanda bei nuostabi bene šimto stovyklautojų kompanija. Stovyklautojams ir vadovams pasiskirsčius į aštuonis būrelius (vadovų ir stovyklautojų mieliau vadinamus šeimomis), stovyklos bendruomenė visą savaitę, dalijosi savo tikėjimo patirtimi, šlovino Viešpatį Šventosios Eucharistijos ir Švč. Sakramento adoracijos metu, šventė Susitaikinimo sakramentą, smagiai leido laiką kartu, džiaugėsi vienas kitu, dovanodami šypseną, šokį, gerą nuotaiką. Šių metų stovyklos pavadinimas ŽODIS 2014 kvietė gilintis į Šventojo Rašto tekstus, į juose kiekvienam asmeniškai pasakytą žodį, kvietimą būti krikščionimi. Kiekviena stovyklos diena buvo skirta vis kitai Šventojo Rašto knygų grupei ir turėjo atitinkamus pavadinimus, atskleidžiančius tos dienos tematiką bei svarbiausias Šventojo Rašto mintis.

 

Pradžia

Pirmąją stovyklos dieną susipažinome su pirmąja Šventojo Rašto knyga – Pradžios knyga. Jau nuo pat ryto pradėjus rinktis pirmiesiems stovyklautojams, juos pasitiko registruojantys vadovai. Užsiregistravę vaikai turėjo įveikti septynių stotelių kelią. Eidami juo stovyklautojai atliko užduotis primenančias kiekvienos pasaulio sukūrimo dienos įvykius.

Visiems susirinkus ir užsiregistravus įvyko oficialus stovyklos atidarymas ir pasiskirstymas į šeimas: pristatyti visi stovyklos vadovai, o vėliau sušoktas specialiai šiai stovyklai sukurtas šokis (angl. flashmob), prie kurio džiugiai prisijungė ir vaikai. Pakėlus Lietuvos valstybės vėliavą, šeimų nariai susipažino vieni su kitais, vėliau klausėsi pirmosios stovyklos katechezės „Irkis į gilumą“, kurioje buvo papasakota Pradžios knygos esmė, kviesta ir toliau, šiomis dienomis, kurti pasaulį savo gyvenimu, liudijimu ir darbais.

Po pietų buvo ruošiamasi pačiam svarbiausiam tos dienos momentui – Šventajai Eucharistijai. Šv. Mišias aukojo stovyklos globėjas Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila, kuris savo homilijoje patraukė stovyklautojų dėmesį palygindamas šio pasaulio karalystę su dangaus karalyste. Vėliau, vakarieniaudamas su stovyklautojais, jiems palinkėjo gražių ir prasmingų stovyklos dienų. Ganytojas ypatingu dėmesiu apdovanojo vadovų komandą, pasidalydamas savo patirtimi įgyta pačiam stovyklaujant Nemunaityje; pakalbino kiekvieną iš vadovų ir atkreipė dėmesį į šios stovyklos uždavinį – Šventojo Rašto aktualizavimą.

Vakare kiekviena iš aštuonių šeimų prisistatė paskelbdami savo pavadinimus, kurių pagrindas – Šventojo Rašto siužetai. Šeimų pavadinimai itin spalvingi: ,,Gyvybės duona“, ,,Apaštalų gauja“, ,,Abraomo vaikai“, ,,Lauko lelijos ir padangių sparnuočiai“, ,,Žodžio skleidėjai“, ,,Tikintys nematę“, ,,Lux“ ir ,,Aleliuja“.

Išėjimas

Antrąją dieną gilinomės į Išėjimo knygos įvykius bei Izraelio tautos istoriją. Ši diena ypatinga tuo, jog iškart po pusryčių visa stovyklos bendruomenė, kaip anuomet Išrinktoji tauta, iškeliavo į piligriminį žygį, tokiu būdu prisimindama Išrinktosios tautos išvedimą iš Egipto. Jo metu patyrėme izraeliečių, keturiasdešimt metų keliavusių dykuma, patirtus išbandymus: perėjome per Raudonąją jūrą (stovyklautojai sausomis kojomis turėjo pereiti tekantį upelį), dalijomės duonos, simbolizuojančios maną, gabalėliais, pamažu pradėjome „murmėti“ ant mus išvedusio Mozės – vieno iš stovyklos vadovų…

Kelionė baigėsi prie Nemunaičio bažnyčios. Susėdę šventoriuje katechezei, kalbėjome apie Išrinktosios tautos išsivadavimą iš Egipto vergovės bei kelionę į Pažadėtąją žemę. Vidurdienį, pažymėdami svarbiausią dienos dalį, šventėme šv. Mišias. Vakaras taip pat buvo paženklintas žygiu, kurio metu stovyklautojams teko įveikti pačias įvairiausias užduotis, stiprinančias jų pasitikėjimą vieni kitais, komandinį darbą, greitumą ir žvitrumą.

Išmintis

Trečiąją dieną gilinomės į Šventojo Rašto išminties literatūrą. Katechezės metu kalbėjome apie tai, ką mums sako šios knygos ir kas yra tikroji išmintis, išmintingas žmogus. Vakare susirinkę į Nemunaičio šventovę kartu su keletu svečių kunigų ir stovykloje gyvenusiais kunigais šventėme Susitaikinimo sakramentą. Daugelis stovyklautojų bei vadovų pasinaudojo šia puikia galimybe susitaikyti su Viešpačiu, o ašaros, pasirodžiusios atlikus išpažintį, liudijo Dievo prisilietimą, stovyklautojų nuoširdumą ir atvirumą.

Pranašai

Ketvirtoji diena buvo skirta pranašų knygoms. Tą dieną, skirtingai nei kitomis stovyklos dienomis, vaikus prižadino ne švelni muzika, o pranašai: Izaijas, Ezechielis, Jeremijas, Malachijas (jų vaidmenis atliko stovyklos vadovai). Pranašų gyvenimo ir tiesų skelbimo detalės stovyklautojams buvo pristatytos po ryto maldos. Katechezėje prisiminėme pagrindinius Senojo Testamento pranašus, o vakare būreliai varžėsi smagiame žygyje, kuriame buvo vertinamas ne tik greitis, bet ir komandinis darbas atliekant pačias įvairiausias užduotis.

Geroji Naujiena

Penktoji diena žymėjo ribą tarp Senojo ir Naujojo Testamentų: persikėlėme į laikus po Kristaus gimimo ir gilinomės į Evangeliją. Visos dienos metu siekėme įsigilinti įtai, ką skelbė ir ko mokė Jėzus Kristus. Dar kartą išgirdome, jog ir mes visi esame kviečiami skelbti Gerosios Naujienos. Dalijomės mintimis, kaip tą daryti kasdienybėje ir nepavargti.

Vakare surengėme smagų šou: kiekviena šeima paruošė televizijos laidas pagal Šventojo Rašto ištraukas, o vadovai – reklaminius siužetus. Tiek vadovų, tiek ir vaikų kūrybiškumas dovanojo visiems daug juoko ir labai gerą nuotaiką.

Laiškai

Šeštąją dieną, besimeldžiant ryto maldą, stovyklautojų gretose netikėtai pasirodė paštininkas, kuris kiekvienai grupelei įteikė po laišką. Tai buvo laiškai nuo apaštalo Pauliaus. Katechezės metu gilinome žinias apie apaštalų laiškus, susipažinome su pagrindinėmis jų skelbtomis žiniomis. Tą dieną, švęsdami sekmadienį, surengėme draugiškas vadovų ir stovyklautojų komandų futbolo varžybas. Tradiciškai stovyklautojai, įmušę tris įvarčius, laimėjo, tačiau šiais metais jų pergalė nebuvo tokia lengva kaip anksčiau, nes vadovai, nors ir įmušę tik vieną įvartį, nenusileido: žaidė itin atkakliai, vieningai ir ištvermingai.

Vakare stovyklautojų laukė dar vienas smagus užsiėmimas – stovyklavietėje  reikėjo rasti paslėptas laiškų daleles ir iš jų sudėlioti kitos šeimos parašytą laišką, o tarp bėgiojančių būrelių sukiojosi linksmi personažai: paštininkai, gatvės muzikantai, Raudonkepuraitė, užuominų pardavėjas, prekeivis… Jie galėjo padėti arba suklaidinti.

Apreiškimas

Paskutinioji diena davė galimybę labiau pažinti apreiškimą apaštalui Jonui.  Ryte visi kartu stebėjome ištrauką iš filmo „Gyvybės medis“ (angl. ,,Tree of life“). Ši ištrauka puikiai atskleidė dienos temą, o katechezės metu pasisėmėme žinių apie tai, kas ir kaip apaštalui Jonui buvo apreikšta. Išsiaiškinome Apreiškimo knygoje nurodytų simbolių reikšmes. Po pietų visi būrėsi į savo šeimas paskutiniam stovyklos aptarimui ir pasidalijimui, įvardydami stovyklos stipriąsias ir silpnąsias puses, vertindami vadovų komandą, išreikšdami pageidavimus bei komentarus, kaip būtų galima tobulinti stovyklos programą.

Po aptarimo šventėme paskutiniąsias šv. Mišias, o po jos – iškilmingą vakarienę su itin dideliu, specialiai šiai stovyklai pagamintu, tortu. Stovyklos uždarymo vakaro metu vadovai parodė itin nuotaikingą folklorinę programą. Po jos kiekvienam vadovui asmeniškai padėkota už savanorystę ir įdėtą darbą. Atsisveikinę šeimose ir palaiminę vieni kitus sušokome kelis paskutinius šokius, užbaigusius šių metų stovyklą.

Ašaros, sužibusios atsisveikinant, aiškiai parodė, jog stovykloje praleistas laikas buvo smagus ir geras, jaukus ir auginantis. Džiugu, kad yra vieta, kur jaunimas gali drąsiai išpažinti savo tikėjimą ir dalintis juo, kartu džiaugtis, linksmintis su savo bendraamžiais, įdomiai, turiningai ir kūrybingai leisti laiką. Stovyklos metu vieni kitiems tapome gyvais Viešpaties liudytojais, stiprinančiais tikėjimą, įrankiais Jo rankose, padedančiais perteikti malones, kurias jis siunčia. Klausimas tik vienas: ką Jis mums paruoš kitais metais, kada vasarą ir vėl, tikimės, sukvies į Nemunaičio pušynus?..

Kviečiame Jus pamatyti stovyklos akimirkas, įamžintas nuotraukose, patalpintose Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovyklos ŽODIS 2014 Facebook profilyje ŽODIS 2014 (Pavyzdžiui: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.540367099420102.1073741832.413014178822062&type=3).

Stovyklos vadovų komanda