Meldžiamės, kad tie, kurie susiduria su mintimis apie savižudybę, surastų bendruomenėje reikalingą palaikymą, rūpestį ir meilę bei būtų atviri gyvybės grožiui.“

Kartais žmogaus siela tyliai šaukiasi pagalbos – be žodžių, be ašarų, tik iš vidaus sklindančiu skausmo virpėjimu. Kartais net šviesa atrodo tolima, o gyvenimas – per sunkus nešti. Bet Dievo širdis yra arčiau negu mums atrodo. Dievas mato ir tą, kuris slepia liūdesį už šypsenos. Jis neprašo būti stipriems – Jis kviečia būti tikriems. Leisti Jam ateiti į mūsų tamsą. Nes tik Jo šviesa gali ją praskleisti ne prievarta, o švelnumu. Šiandien maldoje prisiminkime tuos, kurie jaučiasi vieniši. Tegul jie sutinka bent vieną žmogų, kuris išklausytų, atjaustų, neteistų. Tegul mūsų širdys tampa tiltu į gyvenimą, o ne siena. Viešpatie, išmokyk mus pastebėti tylinčią kančią ir būti Tavo švelnumo rankomis pasauliui.