Vasario 28-ąją Vilkaviškis susirinko daugiau nei keturi šimtai jaunuolių iš Vilkaviškio dekanatas, Šakių dekanatas, Prienų dekanatas, Aleksoto dekanatas ir Marijampolės dekanatas. Juos atvedė tas pats troškimas – pasiruošti Sutvirtinimo sakramentui ir geriau suprasti, ką šis žingsnis reiškia jų gyvenime.
Nuo pat pirmųjų akimirkų jautėsi jaunatviška energija ir džiaugsmas. Renginį pradėjo Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro šokių grupė „Fresko“, o šlovinimo giesmės, atliekamos Garliavos Švč. Trejybės parapijos šlovinimo grupė, padėjo susitelkti ir nusiteikti prasmingai dienai. Vedėjas Viktoras Jermolovas pakvietė jaunuolius pasidairyti aplink – pamatyti, kad jie nėra vieni, kad šiandien susirinko tiek daug sutvirtinamųjų švęsti bendrystę kartu.
Sveikinimo žodį tarė kun. Virginijus Gražulevičius, Vilkaviškio dekanatas dekanas. Jis priminė, kad Sutvirtinimas nėra tik graži šventė ar formalumas. Tai apsisprendimas. Tai drąsa sakyti „taip“ tikėjimui kasdienybėje.
kun. Jonas Cikana, Kybartai parapijos klebonas, kalbėjo apie vyskupijos šimtmetį ir pakvietė jaunimą suvokti save kaip šios istorijos tęsėjus. Prieš šimtą metų kažkas kūrė, tikėjo, statė, meldėsi – šiandien tai patikėta jiems.
Po pietų jaunuoliai stebėjo Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“ spektaklį Škac, mirtie (rež. Birutė Šneiderienė). Spektaklis jautriai prabilo apie jaunystę, pasirinkimus, gyvenimo trapumą ir atsakomybę – temas, kurios ypač artimos bręstančiam žmogui.
Dienos centrinis įvykis – Eucharistija Vilkaviškio katedra. Šv. Mišioms vadovavo Rimantas Norvila, Vilkaviškio vyskupija vyskupas. Po visų dienos patirčių, šurmulio ir susitikimų, katedroje stojo susikaupimas. Čia kiekvienas galėjo tyliai, savo širdyje, apsvarstyti, ką ši diena jam reiškia.
Ši Sutvirtinamųjų diena buvo daugiau nei programa ar renginys. Tai buvo priminimas, kad Bažnyčia yra gyva – jauna, ieškanti, mąstanti ir tikinti.
Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šios dienos kūrimo, o labiausiai – jaunimui. Už jų atvirumą, drąsą ir troškimą augti.
