Kas priverčia laukti šalto ir lietingo rudens?

Taip, tai „Sniego gniūžtės“ stovykla! Kasmet su nuostaba stebiu kaip šimtas žmonių tampa vieninga šeima, pasiruošusia bet kada padėti, apkabinti, pasakyti gerą žodį ir tiesiog pralinksminti. Pirmąją dieną dar tokie nedrąsūs bandėme įsiminti vardus, auginome pasitikėjimą vieni kitais vykdydami įvairias užduotis ir nuoširdžiai juokėmės žiūrėdami „Sniego gniūžtės“ narių paruoštą vakarinę programą. Antrąją dieną neturėjome laiko atsikvėpti : po mankštos ir žaidimų mažose grupelėse mūsų dėmesį prikaustė Andrius, kuris ne tik  papasakojo apie narkotinių medžiagų žalą organizmui, bet ir pasidalino savo gyvenimo istorija. Po šios prevencijos kylančios į viršų dalyvių rankos įrodė, jog niekas negali taip paveikti jaunimo kaip tikri išgyvenimai.Vėliau dalyvavome olimpiadoje, seminarų metu mokėmės masažuoti, improvizuoti scenoje, aiškinomės apie pasąmonės galią ir sužinojome kuo įdomūs yra mūsų sapnai.

Taizė pamaldėlėmis pradėjome susikaupimo vakarą – ramūs ir susimąstę keliavome į žvakių šviesoje paskendusią salę. Ten galėjome išsakyti savo jausmus, padėkoti vieni kitiems už buvimą kartu, stebėti vaidinimus ir mėgautis gyva muzika. Naktinis filmas, nuoširdūs pašnekesiai prie arbatos puodelio, laiškelių rašymas, tiesiog neįmanoma apibūdinti gėrio sklandančio ore, tai reikia pajusti! Sunku patikėti, jog trys dienos gali taip suartinti tiek daug skirtingų žmonių, tačiau atsisveikinant ne vienam skruostu riedėjo ašaros. Todėl noriu padėkoti visiems stovyklos dalyviams, nepabijojusiems atvykti, o ypač „Sniego gniūžtės“ komandai, su didžiausia meile dirbusiems dėl mūsų! Dėkojame rėmėjams Marijampolės savivaldybės sveikatos fondui ir UAB „Mantinga“.

Vasarė Kapsevičiūtė