Nuskambėjo Vilkaviškio vyskupijos vaikų ir jaunimo chorų festivalis

Spalio 25 – 27 dienomis Šakiuose vyko IV Vilkaviškio vyskupijos vaikų ir jaunimo bažnytinių chorų festivalis „Pakilk ir šviesk, Dievo Bažnyčia“, kuriame išgirdome apie 150 aktyvių choristų.

Jau penktadienio vakare „Varpo“ pagrindinės mokyklos kiemą užplūdo choristai: Kybartų parapijos kun. Virgilijaus Jaugelio jaunimo centro choras, Sangrūdos gimnazijos sakralinės muzikos ansamblis „Sanctus“, jungtinis Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies parapijos jaunimo ir Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos mišrus choras, Alytaus šv. Angelų Sargų parapijos jaunimo choras „Dievo vaikai“, Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčios jaunimo choras „Vincentiečiai“, Kalvarijos Švč. M. Marijos Vardo parapijos vaikų ir jaunimo choras, Šventežerio parapijos bažnytinis jaunimo choras „Sonare“, Alytaus šv. Kazimiero, Garliavos Švč. Trejybės ir Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijų jaunimo chorai.

Svečiai skubėjo įsikurti  jiems paskirtose vietose.  Mielai visiems dalyviams talkino šakiečių savanorių būrys.

Šventė prasidėjo susikaupimu. Visi dalyviai susirinko Šakių šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Vėlaus vakaro metu vyko Susitaikinimo pamaldos, kuriose dalyvavo kun. Vitalijus Golinas, kun. Vitalij Volodkovič, kun. Arminas Lukoševičius ir joms vadovavęs kun. Jonas Cikana, Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centro direktorius ramiu balsu klausė visų: „Paklauskime kiekvienas savęs – ar tikrai myliu Viešpatį visa širdimi ir neturiu kitų dievų? Ar myliu artimą, kaip patį save? Ar tikrai priimu kitą tokį, koks jis yra? Ar nuoširdžiai atlieku savo pareigas?..“

Bažnyčioje stojo tyla. Kiekvienas paniro į savas mintis. Taip – esu nusidėjęs…Keturi kunigai nuoširdžiai ir kantriai išklausė kiekvieną, visi turėjo galimybę prieiti ir apvalyti save. Vyravo ramybė ir susikaupimas. Jaunimas labai atsakingai žiūrėjo į šį žingsnį, nesiblaškydami mąstė, ką ne taip padarė savo gyvenime. „Tavo nuodėmės atleistos – eik ramus!”( Lk 7, 36-50) – žodžiai, kurie sustiprina gyventi toliau.

Šeštadienis. Popietę bažnyčios erdvėj baugščiai sklendė garsas. Su dideliu jauduliu mažesnieji, mažesniu jauduliu vyresnieji, repetavo vakaro pasirodymui – jungtinio choro koncertui!

“Šiandiena širdį pasivaikščioti išleisiu, aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu” – poeto Justino Marcinkevičiaus eilėmis prabilo renginio koordinatorius Aurimas Galianovas. Jis pristatė visus svečių kolektyvus, vadoves, susirinkusiems giesmės ir bažnytinės muzikos mylėtojams.

Šakių parapijos klebonas vicedekanas kun. Sigitas Matusevičius prisiminė šv. Cecilijos šūkį “Cantate Domino canticum novum!”- “Giedokite Viešpačiui naują giesmę!“. „Mūsų Bažnyčia yra jauna. Tai didžiulis tikėjimo liudijimas ne tik mūsų parapijai, bet ir visai vyskupijai šiais Tikėjimo metais! Ačiū Jums už tai. Maldingo ir džiugaus vakaro!“

„Bažnyčia neša misiją – prieštaravimo misiją. Visi aplinkui kariauja – chorų, šokių karai, kiti karai. O čia atvirkščiai – suvažiuoja jaunimas ir nesivaržydami tarpusavyje jungiasi bendrai giesmei!” – pridūrė VVJC vadovas  kun. J. Cikana.

Koncertas prasidėjo giesme šv. Cecilijai – bažnytinės muzikos ir vargonininkų globėjos garbei. „Vardo kilnesnio nėra!“ – pakilūs balsai, besišypsančios lūpos, nuoširdus atsidavimas giesmei… Patys mažiausieji, besijaudindami, nežymiai mindžikavo kojomis, o vyresnieji, ne pirmąkart traukę šlovinimo giesmes, jau be jaudulio, iš širdies drąsiai giedojo.

„Tik Tavo meilė viską gali!” – išjudino chorą. Linguodami, balsais drebino bažnyčios skliautus! – “Tik ji išgelbėt gali!”

“Sveikinam Tave, o Motina Marija” – mažiausiųjų balseliai suvirpino širdis… „Sveika, Sandoros skrynia“ – pritarė choras.

Užtikrinti balsai: „Aš nebijau!” – “Joks žmogus neišplėš manęs iš Jo delnų!“ – sustiprino kiekvieną klausytoją. Kaip svarbu kiekvieną dieną girdėti tokius tvirtus žodžius! Giesmės uždegė klausytojų širdis atnaujinti tikėjimą, atsinaujinti lemiamiems žingsniams.

“Kas gieda – tas dvigubai meldžiasi” – yra pasakęs šv. Augustinas. Iš širdies giedodami giesmes, apvalome savas širdis. Tik būdami švarūs savo vidumi, galime priimti teisingus sprendimus, teisingai vadovautis sąžinės balsu. “Kai nuodėmė vilios – duok sąžinės šviesos” – antrino apmąstymus balsai.  “Apkabink, Jėzau, mano pečius, ir atnešiu dar daugiau vaisių” – net kunigai susėdę lingavo pritardami džiugiems 2013 m. Lietuvos jaunimo dienų himno žodžiams.

Darnus balsų skambesys pribloškė tuos, kurie retai teišgirsta tokį didelį chorą giedant kartu… Galinga balso jėga! Galbūt kiti net nesitikėjo, kad tiek jaunų žmonių jungiasi į parapijos veiklą. Tai puikus pavyzdys tiems, kas menkai težino tai.

Vakaro koncertą vainikavo padėkos ir gražūs žodžiai. Šakių rajono meras Juozas Bertašius kiekvienam chorui įteikė po padėką už dalyvavimą festivalyje, tardamas: “Ačiū jums, kad per tokį trumpą laiką padarėte mus laimingais!”. “Telydi jus Viešpaties palaima ir įkvėpimas, skleidžiant dieviškąsias vertybes!” – pritarė Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasperavičienė. Publikai atsistojus, buvo iškilmingai sugiedotas festivalio himnas „Pakilk ir šviesk, Dievo Bažnyčia!“

VVJC vadovas kun. Jonas Cikana, vakarą užbaigė žodžiais: „Sako, nelabai įmanoma rasti tos ribos, kur baigiasi kūnas, kur prasideda siela, bet mokslas nustatė – kartais tokius dalykus galime pajausti. Jei jūsų širdys buvo pakylėtos, o kūnu lakstė šiurpuliukai – vadinasi tai ir yra prisilietimas prie sielos.“

Sekmadienio ryte jaunimo veiduose jau visiškai nesimatė jaudulio. Gražiai sustyguoti organizaciniai reikalai nekėlė nereikalingų klausimų – visi žinojo kas ką turi daryti. Tad, nors ir didelis būrys jaunų žmonių, bet visiškai jokio triukšmo, chaoso. Garbė organizatoriams!

Su gausiai susirinkusiais šakiečiais ir svečiais, šv. Mišias už jaunimą koncelebravo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila ir generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius. Tai buvo tikrai jaunatviška Eucharistijos šventė – jaunimas skaitė skaitinius, šlovino Viešpatį giesme.

Homilijoje vysk. Rimantas daug kalbėjo apie maldą – kad nereiktų per daug susiaurinti maldos prasmės. Tai ne tik pokalbis, bet ir prašymas, padėka, šlovinimas. Vyskupas pacitavo nekrikščionio rašytojo – romėno Plinijaus Jaunesniojo  (I-II a.) liudjimą apie giedančius susirinkusius krikščionis. Muzika ir giesmė visuomet turėjo ypatingą vietą. “Šiandien jau būtų sunku ir įsivaizduoti liturgiją be giesmių, kurios gyvuoja ilgus šimtmečius” – dėstė ganytojas. “Tik giedodami suprantame, kokie gilūs ir prasmingi yra giesmių tekstai”.

Giesmė visus suvienija, ne tik giesmė, bet ir jos siekimas – kasdienės repeticijos. Kiek įdirbio reikia, kad balsai skambėtų darniai, kad savo giesme galėtum paliesti kito žmogaus širdį. Kokia turi būti vadovų beribė kantrybė ir atsidavimas, kad suvaldyti darnų balsų skambesį!

“Dalyvavimas parapijos chore yra didelė patirtis! Tegul giesmė jus pakelia ir augina tikėjime!“  Prisiminęs Pasaulio jaunimo dienose Romoje 2000 m. berankį gitaristą, nuostabiai grojusį kojų pirštais,  vysk. Rimantas drąsino jaunimą džiaugtis tuo, ką turi ir ieškoti svarbiausio: „Stiprėkite ir aukite bendrystėje su Dievu ir su vieni kitais!”

Garsiais plojimais choristai atsidėkojo Vilkaviškio vyskupijos vysk. R. Norvilai, Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centrui, Šakių parapijai ir savanoriams, o ypač „Varpo“ mokyklos direktoriui Vitui Daniliauskui. Festivalis nesibaigia – jis ir toliau lydi prisilietimais, prisiminimais ir tuo nepačiuopiamu tikrumu. Dievui nėra negalimų dalykų – ačiū, kad visi esame!

Jūratė TC
Šakiai
Nuotraukos: kunigo Armino Lukoševičiaus.