Iš pasaulio jaunimo dienų piligrimo dienoraščio

Vieną iš paskutinių liepos paryčių 27 piligrimai iš Vilkaviškio vyskupijos iškeliavo Lisabonos link, kur rugpjūčio 1-6 dienomis vyko Pasaulio jaunimo dienos. Trys mini autobusiukai jaunų, gražių, tikinčių žmonių su malda, stabtelėjimais ir keliu kviečiančiu judėti pirmyn – tikslo link.

Pirmąjį vakarą mus priėmė broliai lenkai iš Žgoželeco šv. Bonifaco parapijos. Dėkojame jiems už vaišingumą, priėmimą, maldą. Ryte atsisveikinę pajudėjome Prancūzijos link. 

***

Keliavome toliau link Lisabonos: nuotaikos  džiugios, džiaugsmas trykšta, nes piligrimystės kelias visada veda link Dievo, kuris ir yra laimės šaltinis.

Keliaudami užsukome į Arso kaimelį, kuriame tarnavo šventasis kunigas Žanas Marija Vianėjus. Kartu su kunigais iš Kongo (Afrika) šventėme šventąsias Mišias. Neskubrus šventimas, giesmės, pabendravimas, palaiminimas – toks nuostabus piligrimų kelias.

Vakare atvykus į Lurdą – šventojo rožinio procesija, ankstyvą rytą – šventosios Mišios su broliais lenkais, gimtadienio jubiliejus ir kelionė Avilos link.

***

Aviloje apžiūrėjome miesto įtvirtinimus – galingus kuorus, senamiestį, bažnyčias – tai pasaulio paveldo vertybė. Ryto šv. Mišiose meldėmės Avilos katedroje ir kadangi pati šventoji Teresė Avilietė palaidota Alba de Tormes miestelyje – nusprendėme būtinai aplankyti ir jį.

Atvykus ir einant link bažnyčios mus pasitiko Dievo siųstas vienuolis. Jis pasisiūlė pravesti penkiolikos minučių trukmės ekskursiją, tačiau užtrukome pusantros valandos. Buvome ne tik prie Avilietės relikvijų, tačiau apžiūrėjome ir jos celę, meno dirbinių parodą susijusią su karmelitais ir šv. Terese.

Galiausiai pajudėjome Lisabonos link.

***

Pavargę, bet džiugūs pasiekėme registracijos ir gyvenimo vietą pačioje Lisabonoje. Čia prie mūsų prisijungė dar pora piligrimų. Šešias dienas poilsio laikui apsistojome sporto salėje, labai paprastomis – piligrimiškomis sąlygomis. Geriausiu guoliu išvargus tapo salės grindys, geriausiu virėju – alkis. Mažai miego, daug veiksmo, daug iššūkių, daug kelio, daug naujų žmonių.

Trys rytai su lietuviais ryto katechezėse, trys vakarai su popiežiumi – sutikimas, Kryžiaus kelias ir vigilija bei sekmadienio ryto šv. Mišios. Ten pasimojavome su popiežiumi Pranciškumi iš labai arti.

Tai atpirko faktą, kad išvakarėse aikštėje visi buvome balti nuo nešamų molio dalelių, kurių buvo pilna plaukuose, ant daiktų ir drabužių, burnoje… Beje, nukeliauti į aikštę buvo daug lengviau nei parsirasti iš jos, nes dalį kelio į aikštę nuvežė metro, o štai pareiti teko apie keturiolika kilometrų svilinant keturiasdešimt dviejų laipsnių karščiui. Lengva eiti tuščiomis, o mes juk ir miegmaišį, ir kilimėlį, ir maistą (sąrašą galima pratęsti) – visa nešėmės. Buvom pavargę, išsisunkę, tačiau gėrėme daug vandens, periodiškai stojome pailsėti pavėsyje, tad sėkmingai pavyko išvengti nualpimų ir kitų sveikatos sutrikimų. Ačiū Dievui.

Galiausiai iš Lisabonos pajudėjome Fatimos link.

***

Fatimoje buvome prabangiai apgyvendinti, aplankėme Marijos šventovę, visi kartu meldėmės šv. Mišiose, kai kurie ėjo keliais prašydami malonių sau ir savo artimiesiems. Aplankėme regėtojų Liucijos, Jacintos ir Pranciškaus namelius. Kaip viskas kuklu, paprasta ir pakankama.

Iš Fatimos pajudėjome link Santiago de Compostela miestelio Ispanijoje. Katedra pasitiko aukso, kuris simbolizuoja šventumą, žėresiu. Akys gerėjosi, o širdimis ir protais prašėme šventojo Jokūbo užtarimo mūsų gyvenimo keliuose.

***

Dar viena diena kelionės ir mes vėl atsidūrėme Lurde. Vėl proga eiti rožinio procesijoje, aplankyti šventovę, melstis prie grotos, kur šventoji Bernadeta Subiru regėjo Švenčiausiąją Mergelę Mariją.

Galiausiai išjudame Genujos link, kur sesės Marijos draugai jau laukia mūsų užsakę nuostabias, itališkas picas prie kurių tikrai nereikia jokių padažų, o jos skanios net ir atvėsusios. Pakeliui skamba klasika tapusios itališkos dainos, autobusiukas net linguoja nuo drauge dainuojančių keleivių.

Atvykę ir skaniai pavalgę visi skubame ilsėtis, nes kitą dieną vėl laukia didelis atstumas, o ryte – pusę septynių – šventosios Mišios vietos bažnyčioje, tad reikia būti pailsėjus.

Po šventųjų Mišių pusryčiais vaišina šventosios Motinos Teresės seserys. Kuklus, paprastas maistas. Ypatinga šiluma, dovanos, galimybė pasimelsti prie Motinos Teresės relikvijų.

***

Po pietų atkeliaujame į Asyžių, kur aplankome šventojo Pranciškaus, šventosios Klaros, palaimintojo Karolio Akučio relikvijas. Labai karšta. Ir malda karšta: klaupiame ir išsakome savo prašymus, padėkas, atsidūsėjimus…

Kad jau esame vietoje – nepraleidžiame progos aplankyti šventojo Pranciškaus Asyžiečio rankomis remontuotos bažnytėlės esančios Porciunkulėje. Bažnyčia bažnyčioje. Suklaupę meldžiamės, kad gautume visuotinius atlaidus. Uždegame žvakeles asmeninėmis intencijomis. Apžiūrime vietinius rainus katinus…

Vėliau pajudame link Paduvos, kur mūsų jau laukia šventasis Antanas – mūsų vyskupijos globėjas. Pakeliui – nuotykiai ir nutikimai, bet mes veržiamės pirmyn, į tikslą. Sustojus Paduvoje mus pasitinka ledų kioskelis… Ir kas atsispirs tokį šiltą vakarą?..

***

Paduvoje rytas prasideda šv. Mišiomis šventojo Antano bazilikoje, apžiūrime relikvijas ir kitus meno kūrinius esančius bazilikoje. Pati bazilika kaip meno kūrinys. Ypatingo grožio. Fotografuoti, kaip ir daugelyje kitų bažnyčių – uždrausta…

Po skanių pusryčių pajudame link šventosios Justinos bazilikos, kurioje yra šventojo evangelisto Luko relikvijos, jo tapyta švenčiausiosios Mergelės Marijos ikona bei apaštalo Motiejaus palaikai. Pasimeldę iškeliavome Čekijos link.

***

Aukštus kalnus keitė žemesni, šiuos keitė kalvelės, o galiausiai – lygumos. Lenkijoje stabtelėjome švęsti šventąsias Mišias, o vakare jau buvome Marijampolėje.

Štai taip pamaldžiai ir nuotaikingai pralėkė šešiolika dienų. Patyrėme daug Dievo malonių ir stebuklų. Dėkojame Dievui už visa kuo jis mus apdovanojo. Tikimės ir meldžiame, kad laimintų mus ir pilkoje kasdienybėje.

***

Dėkojame kunigams – Giedriui Bakūnui, Dariui Vasiliauskui, Vaidotui Labašauskui ir Ryčiui Baltrušaičiui, kurie paskatino parapijų jaunuolius keliauti.

Ypatingą padėką reiškiame kunigui Deividui Baumilai ir sesei Marijai Rugevičiūtei už nuolatinį jaunuolių palaikymą: didelį indėlį juos skatinant keliauti, padedant surinkti aukas, lydint maldoje, būnant drauge kelionėje ir savo gyvenimu liudijant meilę Kristui ir Bažnyčiai.

Pasaulio Jaunimo dienos piligrimų akimis: https://youtu.be/WONAqI5G93o

Daugiau akimirkų: https://www.facebook.com/jaunimo.vvjc/posts/pfbid0STPxbgTxmx2JJh8YXkb2fdnw6BMfgEYU1dbxk7SfXhz4G54LD1LTo9bxixRGDU8il

VVJC piligrimas