2025 m. balandžio 23 d. Vilkaviškio vyskupijos jaunimas išvyko į piligriminę kelionę, kuri tapo svarbiu dvasiniu įvykiu – Paauglių jubiliejumi Romoje. Ši kelionė buvo daugiau nei tiesiog apsilankymas šventosiose vietose. Tai buvo galimybė patirti bendrystę, sustiprinti tikėjimą ir gilinti ryšį su Dievu.
Pirmoji kelionės diena buvo ypatinga, nes jaunuoliai turėjo galimybę aplankyti Popiežiaus Pranciškaus karstą. Piligrimai penkias valandas stovėjo eilėje, kupini tylios maldos ir susikaupimo. „Stovėjimas eilėje prie popiežiaus karsto buvo ne tik fizinis iššūkis, bet ir dvasinė patirtis. Jutome, kad kiekvienas mūsų žingsnis vedė mus arčiau Dievo“, – sakė viena iš dalyvių. Kitas jaunuolis pasidalijo: „Tuo metu pajutau gilų ramybės jausmą. Tai buvo labai tyli ir šventa akimirka, kai galėjome padėkoti Dievui už popiežiaus gyvenimą ir jo darbą.“
Po šio apsilankymo piligrimai tęsė kelionę po Romos šventąsias vietas. Tai apėmė ir Šv. Pauliaus už sienų baziliką, kur jie peržengė Šventąsias duris – simbolinį atgailos ir atsivertimo aktą. „Kai žengiau per Šventąsias duris, pajutau, kaip Dievas kviečia mane eiti nauju gyvenimo keliu. Tai buvo gilus atsivertimas“, – pasakojo viena iš piligrimų. Kitas jaunuolis pridūrė: „Toks paprastas, tačiau toks galingas gestas man padėjo atsiverti ir sustiprinti savo tikėjimą.“
Kelionė į Asyžių, šv. Pranciškaus ir šv. Klaros gimtinę, tapo vienu jautriausių momentų daugeliui dalyvių. „Aplankyti Karolį Akutį buvo momentas, kuris privertė susimąstyti apie savo pašaukimą. Tai nebuvo tik istorinis aplankymas – aš iš tikrųjų pajutau, kad šis jaunas žmogus, nors ir miręs, tebėra su mumis“, – sakė viena iš dalyvių. Kitas jaunuolis pridūrė: „Būti tokiame šventame ir ramybės kupiname mieste buvo neapsakomas jausmas. Jautėsi, kad kiekvienas akmuo, kiekvienas kampas šaukė apie Dievo artumą.“
Kelionės kulminacija buvo dalyvavimas Šventosiose Mišiose Šv. Petro aikštėje, kur susirinko tūkstančiai jaunuolių iš viso pasaulio. „Buvome tūkstančiai, tačiau jautėsi, kad visi esame viena šeima. Tai buvo dvasinė šeimos akimirka, kupina vilties ir bendrystės“, – pasakojo viena dalyvė. Kitas jaunuolis dalijosi: „Buvimas ten, tarp tiek daug jaunuolių, kurių širdys taip pat kupinos tikėjimo, buvo įkvepianti patirtis. Pajutome, kad mes nesame vieni, kad pasaulis tikinčių jaunuolių pilnas.“
Kelionė, nors ir buvo kupina įspūdžių, jaunuoliams taip pat suteikė galimybę susimąstyti apie savo tikėjimą. „Aplankius šventąsias vietas, pajutau, kad mano tikėjimas tapo gilesnis. Jaučiuosi stipresnė, nes galiu matyti Dievo veikimą ir savo gyvenime“, – sakė viena iš kelionės dalyvių. Kitas dalyvis pridūrė: „Ši kelionė man priminė, kad tikėjimas nėra tik žodžiai, tai veiksmai, tai gyvenimo būdas.“
Jaunimas pastebėjo, kaip ši kelionė praplėtė jų akiratį: „Visada maniau, kad tikinčių jaunuolių yra tik nedaug, bet ši kelionė parodė, kad mūsų yra daug ir visame pasaulyje. Tai įkvepia ir suteikia vilties“, – pasakojo viena mergina.
Baigiantis kelionei, jaunuoliai išsivežė gilesnį troškimą melstis, palaikyti užmegztus ryšius ir gyventi paprasčiau, taip kaip tai daro piligrimai Asyžiuje. „Mano širdis tapo ramia ir pilna dėkingumo. Dabar noriu gyventi taip, kaip Asyžiuje – paprastai ir su džiaugsmu“, – dalijosi viena iš jaunuolių. „Aš tikiu, kad ši kelionė ne tik pakeitė mūsų širdis, bet ir kviečia tapti tikrais liudytojais – liudytojais to, kas yra meilė ir viltis“, – reziumavo kitas dalyvis.
